PilotingOfLife

    Kiekvienas žmogus turi keturis asmeninių poreikių lygius, iš kurių trys pirmieji yra biologiniai, o ketvirtas- biologinis-psichologinis-socialinis. Pirmas lygis- tai poreikis patenkinti alkį. Antrasis lygis- saugumo poreikis, trečiasis lygis- seksualinis poreikis. Ketvirtas lygis yra asmeninis reikšmingumas. Nuo gimimo žmogus yra svarbiausias pats sau, tuo tarpu auklėjant diegiama, kad vaikas gyvena dėl tėvų, tėvynės, savo vaikų ir t.t. Šis modelis leidžia nagrinėti elgesio modelius, kai žmogus partneriu rūpinasi ne dėl partnerio, o dėl pačio savęs, auklėdamas vaikus siekia juos padaryti savarankiškais ir išsaugoti gerus santykius su jais, padėti jų darbuose, o ne primesti savo. Asmeninio reikšmingumo poreikio patenkinimas įmanomas tik pastoviai vystant asmeninius sugebėjimus. Šis poreikis beveik nuslopinamas, kai nepatenkinti pirmieji trys poreikiai ir visiškai užgniaužiamas, kai nepatenkinti pirmieji du. Sprendžiant iš to, kad jūs skaitote šias eilutes, drąsiai galima teigti, jog pirmieji du jūsų poreikiai yra patenkinti.

    Palankiausia sfera asmeninio reikšmingumo poreikiui patenkinti yra darbinė veikla. Galimas atvejis, kai asmeninio reikšmingumo poreikio patenkinimas nuslopina alkio, saugumo ir seksualinį poreikius, tačiau tai yra tik laiko klausimas. Jei asmeninio reikšmingumo poreikis bus patenkintas netinkamai, anksčiau ar vėliau problemos bus neišvengiamos.

    Kaip patenkinti asmeninio reikšmingumo poreikį? Yra tik vienas galimas būdas- asmeninių sugebėjimų vystymas ir jų vertimas įgūdžiais. A.Maslow tai vadino saviaktualizacija, o K.Chorni- savęs realizavimu. Vaizdžiai kalbant, mes visi gimę princais ir princesėmis tam, kad taptume karaliais ir karalienėmis.

    Deja, auklėjimo metu ant mūsų užvelkama varlės oda, kurioje kai kurie žmonės taip ir pragyvena visą gyvenimą nesutikę, kas padėtų nusimesti ją. Norint tapti karaliumi visai nebūtina tapti prezidentu, aukštu vadovu, pasaulio čempionu, geriausiu oratoriumi ar dainininku ir pan. Karalius yra tas, kuris savo darbą atlieka taip, kaip daugiau niekas to nesugeba. Atkreipkite dėmesį, aš nesakiau „daryti geriau už kitus“ ar „visiems patikti“. Karalių galima rasti pačiose įvairiausiose profesijose. Jie visada yra nepakartojami, turi savo braižą, kurio neįmanoma pakartoti, nes karalius į tai įdeda savo unikalumą, nepakartojamą asmenybę, suvokdamas savo nepakeičiamumą ir išskirtinumą. Kiekvienas iš mūsų yra sukurtas vieninteliu egzemplioriumi ir tapti karaliumi galima tik dirbant savo darbą taip, kaip niekas daugiau nesugeba, turėti savo stilių. Blogai, kai kolektyvo ar valstybės vadovas nėra karalius ir tuo pačiu stabdo kitus karalius, kurie priversti su juo kovoti arba eina ten, kur jų vystymasis nestabdomas. Kova atima pernelyg daug jėgų, o praktika rodo, kad vadovo nekompetencija, deja, dažniausiai nebūna atleidimo priežastis, todėl racionaliausia išeiti kitur.

    Asmenybės reikšmingumo poreikis yra toks stiprus, kad nesant galimybei vystytis į „viršų“, asmenybė auga „žemyn“ arba „į šoną“. Taip atsitinka su augalu, kai jo kelyje atsiranda trukdanti kliūtis.

    Galima išskirti 5 augimo „žemyn“ variantus.

1.    Asmeninio reikšmingumo poreikio patenkinimas nesaikingu alkio poreikio patenkinimu. Pasireiškia žmogaus siekiu valgyti tą patį, kaip aukštesnį statusą turintys. Jei nepavyksta kasdien, tai bent jau per šventes.

2.    Asmeninio reikšmingumo poreikio patenkinimas saugumo poreikio sureikšminimu. Pasireiškia:

a)    pernelyg sureikšminant būsto ar darbo kabineto įrengimą. Kokybiški būstai ar kabinetai nėra blogai, nors dirbant mėgstamą darbą tai nėra pirmaeilis dalykas. Net patys ištaigingiausi apartamentai nustoja stebinti pabuvus juose kelias minutes, o prie nedidelių trūkumų nesunkiai prisitaikoma. Jei pats žmogus yra nieko vertas, tai darbo kabinetas turi būti ištaigingas, o būstas stebinti svečius, kad šie stebėtųsi ir pamirštų apie šeimininką.
Panaši situacija ir su automobiliais.

b)    perdėtu dėmesiu savo rūbams. Kokybiški rūbai nėra blogai, jei jie dėvimi apsaugai nuo šalčio ar karščio. Kai kurie žmonės mėgina rūbams suteikti seksualinio partnerio pritraukimo funkciją. Tai suprantama, nes fizinis kūno lavinimas yra darbas- pavyzdžiui daug paprasčiau turėti pečius iš vatos. Kiti žmonės siekia patraukti aplinkinių dėmesį labai neįprastais rūbais. Deja, aplinkinius sudomina ne rūbus dėvintis asmuo, o informacija, kur juos galima įsigyti.

Esant pernelyg dideliam dėmesiui kabinetui, būstui, automobiliui ar rūbams išeikvojamos jėgos, kurios galėtų būti skirtos asmeniniam tobulėjimui.

3.    Asmeninio reikšmingumo poreikio patenkinimas per seksualinio poreikio pervertinimą.

a)     Kalbant apie seksualinio poreikio patenkinimą reikia atskirti, kada tai yra būtent seksualinio poreikio, o kada savo reikšmingumo poreikio patenkinimas. Neretai žmogus siekia sekso ne dėl to, kad reikia jį patenkinti, o tam, kad realizuotų savo asmeninio reikšmingumo poreikį. Tai išryškėja nagrinėjant tokius mitus, kaip „vyro pareiga visada ir visoms moterims rodyti seksualinį interesą“ arba „moterų poreikis turėti praktinę seksualinę patirtį“. Kaip taisyklė, iš to nieko gero neišeina, net tonos saldainių nepakeis mėsos kąsnelio.

b)    Kita šio augimo „žemyn“ forma yra pernelyg didelis rūpinimasis seksualiniu partneriu. To mus moko daugelis knygų nuo vaikystės. Pavyzdžiui A.Diuma veikėjai sužinoję apie mylimo žmogaus mirtį pasiruošę nusižudyti. Greičiausiai Romeo prototipai yra neurotikai ir jų perdėtas rūpinimasis dažniausiai trukdo gyventi meilės subjektui, o ne jį džiugina.

4.    Perdėtas rūpinimasis savo vaikais. „Aš gyvenu savo vaikų labui“ sako tokie žmonės. Tenka gailėtis tų vaikų, tėvai iš tiesų gyvena ne vaikų labui, o savo asmeninio reikšmingumo poreikiui patenkinti. Jei tokiam tėvui nepavyko realizuoti savęs veikloje, vaikas tampa jo asmeninio reikšmingumo patenkinimo objektu. Vaikui pastoviai primenama, kad viskas daroma jo labui, draudžiant daryti tai, ką nori vaikas, blokuojant jo vystymąsi, mėgaujamasi valdžia.

5.    Perdėtas rūpinimasis tėvais sukelia sunkumų ir pačiai asmenybei, ir tėvams. Skirdamas pernelyg daug dėmesio rūpinimuisi tėvais žmogus skiria mažiau jėgų asmeniniam vystymuisi. Atsiranda nepasitenkinimas realizuojant asmens reikšmingumo poreikį, kas dažnai baigiasi alkoholio vartojimu arba neurozėmis. Tokia vaiko būsena sukelia tėvų skausmą ir taip pat gali baigtis neurozėmis. Dauguma pasiekusių puikius rezultatus žmonių nurodo, kad vienokia ar kitokia darbine veikla užsiėmė dar būdami vaikais ar paaugliais. Įdomu tai, kad net K.Marksas, kuris kritikavo kapitalizmą už vaikų išnaudojimą, rašo apie vaikų prisidėjimą prie šeimos materialinės gerovės nuo 10 metų, kaip apie sveikintiną reiškinį. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tokia veikla turi būti asmenybės tobulėjimo būdas, o ne rūpestis tėvais.

Augimas „į šoną“ pasireiškia septyniais būdais.

1.    Aistra taupymui. Turtėti geriausia palaipsniui tuo pačiu tobulėjant asmeniškai, tada turtas tampa žmogaus palydovu. Priešingu atveju žmogus tampa turto palydovu ir visas jėgas skiria turto išsaugojimui, o ne asmeniniam tobulėjimui.

2.    Valdžios siekimas. Blogai, kai žmogus siekia valdžios dėl valdžios. Nėra blogai, kai žmonės dalyvauja politikoje, tačiau tuo turi užsiimti aukščiausios klasės profesionalai, kurie pasiekia aukštumas valstybės valdymo srityje ir valdžia jiems reikalinga kaip vystymosi įrankis, o ne tikslas.

3.    Hobis yra sąlyginai palankus variantas. Dažniausiai hobis padeda žmogui tobulėti ir vystytis, gana dažnai tampa viena iš žmogaus veiklų. Toks atvejis tampa idealiu. Yra nemažai artistų, kurie savo veiklą pradėjo meninėje saviveikloje ir išsiskyrė su savo ankstesne specialybe. Tačiau dalis žmonių taip ir lieka sėdėti ant dviejų kėdžių nepasiekdami reikšmingesnių rezultatų nei vienoje veikloje. Kita vertus, tai ne pats blogiausias variantas, nes žmogus realizuoja savo asmeninio reikšmingumo poreikį ir mėgina tobulėti. Blogiau, kai žmogui hobiu tampa seksas.

4.    Antiįstatyminis elgesys ir nusikaltimai. Psichologinė teisės pažeidėjų analizė rodo, kad tokio kelio pradžia buvo nepatenkintas asmenybės reikšmingumo poreikis ir galimybės save realizuoti nebuvimas dėl nuobodaus mokymosi proceso, netvarkos gamyboje, pažeminimų ir įžeidinėjimų šeimoje. Neretai nusikaltimus padaro ir seksualiai nepatenkinti žmonės.

5.    Prilipimas prie ko nors reikšmingo (prie genijaus, žvaigždės, autoriteto, sektos). Yra du prilipimo variantai- „iš viršaus“ ir „iš apačios“. Prilipimas „iš viršaus“ pasireiškia nemotyvuota kritika, pjudymu, naikinimu. Prilipimas „iš apačios“ pasireiškia nepamatuotu pasigėrėjimu, garbinimu, tikėjimu. Žmonės, kurie užimti asmeniniu tobulėjimu,  prilipimams laiko neturi. Prilipimas yra pavojingas tuo, kad žmogus lengvai gali virsti „zombiu“ kokioje nors fanatikų sektoje, tačiau panaikinti „zombiškumą“ yra nepaprastai sunku. Būna, kad prilipimuose naudojamas ir seksas.

6.    Dalyvavimas teismuose. Tokie žmonės „ieško teisybės“ teismuose dėl palyginus smulkių klausimų. Per metus, antrus jie pasiekia tokios „karjeros“ viršūnę ir jų skundus nagrinėja “generolai“ bei „maršalai“.

7.    Liga. Pats greičiausias būdas patenkinti asmeninio reikšmingumo poreikį- susirgti neuroze arba psichosomatiniu susirgimu: „Net pats profesorius N. Su manimi kankinosi ir nieko negalėjo padaryti“.