PilotingOfLife

    Kaip susijusios teisės su pareigomis arba atsakomybės su įgaliojimais?

    Vieną gražią dieną Niutonas (tai pavardė, o ne nikneimas ;), jei ką) atsisėdo po obelimi ir … obuolys jam nukrito ant galvos. Nors daug šimtmečių iki to žmonės žinojo, kad obuoliai nuo obels krenta ant žemės, o ne nuskrenda į dangaus žydrynę, pirmą kartą žmogutis rimtai susimąstė- o kodėl taip yra?

    Mes girdime, kai kažkas sako, kad nedalyvavo rinkimuose, o tie, kas dalyvavo- blogai išrinko…, kad turi teises ir reikalauja iš aplinkinių jų nepažeidinėti… arba, kad kažkas kažką privalo duoti… ir t.t. Teisėje yra labai aiškiai apibrėžta sąsaja tarp pareigų ir teisių. Tai yra savotiškas Niutono dėsnių analogas gyvenime.

    Pareigos legalizuoja teises. Jei teisių daugiau, nei pareigų, turime privilegijas. Jei pareigų daugiau, nei teisių, turime išnaudojimą. Analogiškai yra ir su atsakomybėmis bei įgaliojimais. Atsakomybės legalizuoja įgaliojimus. Jei įgaliojimų daugiau, nei atsakomybių, turime privilegijas. Jei atsakomybių daugiau, nei įgaliojimų, turime išnaudojimą.

    Kitaip sakant, šnekėjimas apie teises turi prasmę tik tada, kai žmogus vykdo pareigas. Tas pats su įgaliojimais ir atsakomybėmis. Dalyvavimas rinkimuose yra Lietuvos piliečio pareiga. Išrinktų valdymo organų kritika arba kitų kaltinimas, kad ne tą išrinko yra nonsensas, nes pareigos balsuoti nevykdymas reiškia teisės kritikuoti neturėjimą.

    Jei darbdavys (vadovai, mokytojai, tėvai) reikalauja atsakomybės už kažką, turi pasirūpinti, kad pavaldus žmogus turėtų įgaliojimus. Ar gali vienas mokinys atsakyti už kito mokinio mokymosi rezultatus, jei nėra įgaliotas skirti nuobaudas (rašyti pažymius, pastabas)? Kaip projekto vadovas gali atsakyti už finansinius projekto rezultatus, jei negali rinktis iš kur ir už kiek pirkti medžiagas ar darbinius išteklius?

    Jei kalbama apie lygias teises, kalbame apie lygias pareigas. Jei moteris už tą patį darbą, kaip vyras, gauna mažesnį darbo užmokestį- tai yra išnaudojimas ir lygių teisių pažeidimas. Jei vyrai privalo atlikti karinę tarnybą, o moterys ne- tai taip pat yra lygių teisių pažeidimas. Įdomu tai, kad šis lygių teisių pažeidimas yra įteisintas.

    Kas yra nekaltumo prezumpcija? Tai yra nuostata, kad pilietis vykdo savo pareigas nepažeidinėti įstatymus. Dėl to pilietis turi teises. Kaltinantysis privalo įrodyti, kad pilietis nevykdo pareigos nepažeisti įstatymus.

    O kaip su gyvenimo džiaugsmu? Mes patys turime valdyti savo gyvenimą tam, kad galėtume juo džiaugtis. Kitaip sakant, mes turime prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, kad taptume įgaliotais džiaugtis savo veiksmų rezultatais.

    Užimtumas yra labai įdomus reiškinys, nes jo negalima vienareikšmiškai vertinti, reikia gilintis į konkretų atvejį.

    Kaip sakoma, pusė lietuvių gimė lenktyninkais, kita pusė skuba. Dėl ko šiuo metu tokia situacija Lietuvos keliuose? Atsakymas labai paprastas- vidutinio statistinio lietuvio vertinimo sistemoje, kuo žmogus labiau užimtas- tuo jis reikšmingesnis.

    Viena iš tokio požiūrio priežasčių yra mūsų vadovų ir verslininkų mentalitetas. Koks darbuotojas labiau vertinamas? Yra anekdotas, kuris atspindi šią problemą. Darbuotojas vieną dieną iš darbo išeina 17.00. Antrą dieną išeina iš darbo 17.00. Trečią dieną jam tokiu laiku besiruošiant išeiti, kolegos pradeda priekaištauti, kaip čia jis sau taip leidžia, kai tiek daug darbo? Žmogelis susinepatogina, atsiprašo ir pasako, kad jis šiuo metu atostogauja.

    Ne visi mūsų vadovai kol kas suvokia, kad darbuotojų viršvalandžiai atspindi pačių vadovų nekompetenciją. Neretai darbą po darbo vadovai net skatina. Dalis darbuotojų netrunka tai panaudoti karjeros tikslu. Jei žmogus tikrai dirba po darbo, jis nepailsi, vadinasi jo darbo našumas kitą dieną bus mažesnis. Kitą dieną darbuotojas dėl mažesnio darbo našumo padaro mažiau, nei būtų padaręs po vakaro poilsio. Dėl to darbuotojas pasilieka po darbo, kad padarytų ko nespėjo ir vėl nepailsi. Čia ratas ir užsidaro.

    Kas rašoma vadybos vadovėliuose? Jei nori, kad tavo užduotys būtų įvykdytos, duok jas tiems pavaldiniams, kurie pajėgs jas įvykdyti. O kas priima į darbą žmones? Kas formuoja komandą? Tas pats vadovas. Vadinasi, jei darbuotojas nesusitvarko su savo darbu darbo dienos metu- tai vadovo, o ne darbuotojo problema. Vadovas duoda arba pernelyg daug darbo, arba pavaldinys yra nekompetentingas. Tačiau, kadangi vis dar teisus tas, kas moka pinigus, tai ir turime vertybių sistemą, kai esi tuo reikšmingesnis, kuo turi mažiau laiko ir labiau skubi.

    Medalis turi dvi puses, juk žalia spalva pati savaime nėra nei gera, nei bloga. Pats dizainas diktuoja sąlygą, ar žalia spalva tinka, ar ne. Įsivaizduokime situaciją, kad patiko priešingos lyties atstovas, kurį ar kurią matome pirmą kartą. Mes pasiūlome pasimatymą ir subjektas su džiaugsmu priima. Papildomai gauname informaciją, kad subjektas neturi partnerio (yra „laisvas“). Kokios pirmos mintys? O dabar įsivaizduokime, kad tas subjektas konstatavo faktą, jog pernelyg užimtas ir atmetė pasiūlymą, bet, jei paskambintumėte po X dienų su nauju pasiūlymu, gal ir sugebėtų rasti laiko. Labai didelė tikimybė, kad pirmu atveju kils mintis dėl subjekto nepilnavertiškumo, jo „kaina“ (atkreipiu dėmesį į tai, kad kaina ir vertė nėra tas pats. Bet apie žmogaus „kainą“ ir „vertę“ santykių „rinkoje“ kada nors vėliau) bus mažesnė, nei antru atveju. Jei subjektas yra „laisvas“, kodėl kiti juo nesusidomėjo arba jį paliko?

    Mūsų instinktas sako, kad jei žmonės dėl kažko konkuruoja, kitaip sakant labiau domisi- vadinasi ir mums to reikia. Tai ir yra užimtumo faktorius. Pamėginkite su draugų kompanija gatvelėje, kur dvi lygiavertės kavinės šalia, pasirinkti vieną iš jų. Užimkite kelis staliukus ir neafišuokite, kad esate viena kompanija. Po kiek laiko pastebėsite, kad jūsų kavinėje lankytojų bus daugiau, nei kitoje. Klientų logika bus tokia: jei čia daugiau žmonių, vadinasi čia kažkas geriau, o ten kažkas blogiau.

    Briliantų rinka yra beveik monopolis. Pamėginkite nusipirkti brangesnį briliantą ir pamėginkite po to jį parduoti. Tada labai gerai pajusite skirtumą tarp kainos ir tikrosios vertės. O ką sako pardavėjas, kai parduoda nenaują automobilį? „Nesiruošia“ nuleisti kainos, nes kiti pirkėjai siūlo net daugiau, nei suma, dėl kurios deritės.

    Užimtumo faktorius nėra nei gerai, nei blogai. Viskas priklauso nuo to, kaip tai naudojama.

    Verslas ir karas turi kai kurių bendrų bruožų- tai kova prieš kažką dėl kažko. Kare siekiama užimti kuo daugiau resursų arba valdžios kažkurioje teritorijoje. Versle siekiama gauti užsakymų tam tikroje rinkoje. Tiek kare, tiek versle naudojami psichologinio karo elementai. Pavyzdžiui, vokiečiai Antrojo Pasaulinio karo pirmoje pusėje pikiruojančiuose bombonešiuose Ju-86 „Štuka“ montuodavo sirenas, kurias įjungdavo atakos metu ir sukeldavo neapsakomą atakuojamųjų siaubą. Įmonės veikloje tokio metodo nepanaudosi mėgindamas paveikti konkurentus, todėl tenka rinktis kitus.

    Viena iš priežasčių, dėl ko darbuotojai renkasi darbovietę- šaunus kolektyvas. Darbuotojui labai svarbu, kad jis į darbą ateina dirbti, ir patirti malonumą iš bendravimo su kolegomis, o ne kariauti prieš kolegas. Paimkime pavyzdį, vienoje įmonėje surinktos profesinės žvaigždės, kurios tarpusavyje nesutaria, kiekviena laiko save svarbesne už kitą. Bei kitą įmonę, kur kolegos laisvai bendrauja, jaučia vienas kito palaikymą, pasitikėjimą ir visada sulaukia pagalbos, kai jos reikia, o ne priekaištų. Kuri iš šių įmonių funkcionuos sėkmingiau? Su kurios įmonės darbuotojais noriau bendraus užsakovų darbuotojai?

    Šiais informacinių technologijų laikais „know how“ ir naujausios prekės gamintojai yra labai greitai pasiekiami. Konkurencinėje kovoje laimi ta įmonė, kuri sugeba optimizuoti darbo procesus ir turi geresnę darbuotojų komandą.

    Psichologijos požiūriu komanda yra žmonių grupė arba kelių skirtingų tipų grupių junginys. Yra trys žmonių grupių tipai: mokymosi- karjeros, kultūrinė- linksminimosi ir alkoholinė-seksualinė.

    Mokymosi- karjeros grupei būdinga tai, kad jos nariai siekia žinių ir profesionalumo. Šios grupės atstovai studijų metu dažniausiai sėda arčiau dėstytojo. Darbe jie siekia profesionalumo ir dažnai lengvai sutaria tarpusavyje. Grupės nariai, kaip taisyklė, yra orientuoti į rezultatą.

    Kultūrinei- linksminimosi grupei būdingas siekimas užsiimti kultūrine arba linksminimosi veikla. Šios grupės atstovai studijų metu dažniausiai sėda arčiau durų. Tokie žmonės suteikia aukštesnį prioritetą kultūriniams renginiams, sportui arba kokiai kitai veiklai. Dažniausiai orientuojamasi į procesą, dėl ko nukenčia darbinės veiklos rezultatai. Meninės saviveiklos būrelių, sporto komandų kūrimas darbo kolektyvuose yra ryškiausi tokios grupės požymiai.

    Alkoholinei- seksualinei grupei būdingas alkoholio vartojimas. Tokios grupės atstovai studijų metu dažniausiai sėda paskutinėse eilėse. Grupė susiformuoja pati arba gali išsivystyti iš kultūrinės- linksminimosi. Alkoholinės- seksualinės grupės formavimosi pradžioje darbinės veiklos rezultatai gali net pagerėti, nes jos nariai stengiasi pasiekti geresnių rezultatų, kad būtų pagrindas šventimui ir, suprantama, būtinai vartojant alkoholį. Vartojant alkoholį stiprėja simpatija tarp grupės narių, dėl ko esant skirtingų lyčių atstovams grupėje atsiranda seksualinių santykių tarp kai kurių narių. Su laiku grupė neišvengiamai vis labiau grimzta į alkoholio liūną ir tapdama tik alkoholine grupe. Darbinė veikla tampa nebereikalinga, net trukdanti, grupės nariai degraduoja, o pačios grupės tikslas tampa drauge apsvaigti nuo alkoholio.

    Normalu, kai žmogus yra dviejų, rečiau trijų grupių narys. Kaip taisyklė, tai yra šeima ir darbas. Tiesa, tiksliai kalbant apie šeimą, yra net septyni tipai, tačiau apie tai mes jau kalbėjome. Kitos grupės žmogų domina tik kaip kultūrinės- linksminimosi. Jei darbas įdomus, tačiau iš jo žmogus negali pragyventi, jis ieškos papildomo darbo. Tačiau pagrindiniame darbe tikėtina, kad jis taps kultūrinės- linksminamosios grupės nariu, kaip ir kitose.

    Grupė, jungianti kokio nors hobio mėgėjus, kaip taisyklė, yra kultūrinė- linksminimosi. Jei tai tampa pragyvenimo šaltiniu, geresnių rezultatų žmogus pasieks žiūrėdamas į veiklą kaip mokymosi- karjeros grupės narys. Beje, žodis „karjeros“ šio tipo grupės pavadinime reiškia ne lipimą struktūros pozicijomis į viršų, o profesionalumo siekimą. Aukščiausias pasiekimas mokymosi- karjeros grupėje yra tapimas vienu iš geriausių savo srities ekspertų. Kultūrinėje- linksminimosi grupėje labiausiai vertinamas yra kuo malonesnis, gražesnis procesas, o alkoholinėje- seksualinėje grupėje- prisiminimai apie tai, kaip buvo smagu apsvaigus.

    Don Juan yra tas pats donžuanas, o lietuviškas ispaniško vardo atitikmuo būtų „Ponas Jonas“. Šalia jo galima paminėti Kazanovą. Šiandien tai yra bendriniai pavadinimai, reiškiantys vyrus, kurie sugeba padaryti taip, kad moterys juos įsimyli, o po to jas palieka. Šiandien, kai vyrų ir moterų teisės lygios, yra ir „Ponios Janinos“.

    Kokios tokio elgesio priežastys ir koks tapimo tokiu žmogumi mechanizmas?

Priežastys

    Peržvelgę tai, kas buvo pasakyta apie nekorektišką asmeninio reikšmingumo poreikio patenkinimą, mes matome, kad galimos priežastys yra:

-    susireikšminimas, kai turima daug partnerių.

-    hobis, kuris žmogui tiesiog teikia malonumą, kažkas panašaus į kolekcionavimą.

Abiem atvejais galimi variantai, kai partneriai keičia vienas kitą ir kai yra keli partneriai vienu metu.

    Galima paminėti ir patologiją, kai priešinga lytis yra traktuojama, kaip priešas, kuriam reikia keršyti, kenkti ir t.t.

Mechanizmas

    Peržvelgus tai, kas buvo pasakyta apie laimės formulę ir bendravimo alkio patenkinimą, galima pasakyti, kad „Ponas Jonas“ „apdorodamas“ eilinę auką patenkina savo bendravimo alkį. Šalia to „Ponas Jonas“ turi tikslą, jam įdomu „apdoroti“ auką ir sėkmės atveju patiria džiaugsmą. Kitaip sakant, „Ponas Jonas“ arba „Ponia Janina“ realizuoja laimės formulę- tokiu būdu jie tampa laimingi.

    Žmogus dirbdamas kokį nors darbą pastoviai tobulėja, nes kaupiasi patirtis, atsiranda įgūdžiai. Taip ir „Ponas Jonas“ tampa profesionalu aukų „apdorojimo“ srityje. Priešingos lyties širdžių užkariavimas tampa vis lengvesnis ir lengvesnis.

Pasekmės

    Anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai toks užsiėmimas tampa nuobodžiu, kai viskas tampa pernelyg lengva. Tuo tarpu bendraamžiai, kurie savo laiką ir energiją skyrė profesiniams pasiekimams, jau turi vienokių ar kitokių rezultatų. „Pono Jono“ merginų „medžioklei“ išleistas laikas virsta jo amžiumi. Kaip taisyklė, darbinėje veikloje „Ponas Jonas“ nepasižymi pasiekimais. Juk energija ir laikas buvo skirti ne profesiniam tobulėjimui. Tokiu būdu, jei laiku vertybės nepakeičiamos, „Ponas Jonas“ arba „Ponia Janina“ atsiduria depresijos dušo kabinoje.

    Koks yra žmogaus bendravimo poreikis? Racionali mityba sudaryta taip, kad žmogus gautų visą būtiną organizmui maistingųjų medžiagų rinkinį, vitaminus, mikroelementus ir t.t. Kokio nors elemento trūkumas sukels neigiamas pasekmes organizme. Taip ir bendravimas turi būti pilnavertis, kad būtų visos bendravimo sudėtinės dalys. Pavadinkime tai bendravimo alkio rūšimis:

1. Stimuliacijos alkis. Atsiranda, kai nėra bendravimo- vienatvė. Kūdikių, kurie netenka būtino kontakto su žmonėmis vaikų namuose, psichika negrįžtamai pasikeičia, dėl ko jie vėliau nebegali pilnai adaptuotis socialiniame gyvenime.

2. Atpažinimo alkis. Pasireiškia, kai ilgą laiką mūsų niekas neatpažįsta. Taip būna ilgalaikėje komandiruotėje daugiamilijoniniame mieste arba poilsiavietėje, kur daugybė žmonių. Naujoje vietoje mes susirandame naujųjų pažįstamų, kad jie mus pažintų. Dėl to mes mielai bendraujame svetimame mieste su žmogumi, kurį menkai pažinojome namie arba net nepažinojome, bet jis kalba mūsų kalba.

3. Neformalaus bendravimo alkis su mums įdomiais asmenimis. Mums nepakanka bendravimo su žmonėmis, kurie mums yra neįdomūs. Tada pats bendravimas būna formalaus.

4. Įvykių alkis. Net jei aplink mus įdomūs žmonės, tačiau niekas nevyksta, tampa nuobodu. Taip mums nusibosta melodija, kurią neseniai klausėmės su didžiausiu malonumu. Todėl žmonės su pasigardžiavimu domisi paskalomis, tai atgaivina bendravimą. Nuobodžią užstalę visada išjudins skandalas arba seksualinis incidentas, kai dalyviai dėl suprantamų priežasčių sunkiau suvokia aplinką. Kokios gi vestuvės be muštynių?

5. Pasiekimo alkis. Būtina pasiekti kokį nors siekiamą rezultatą. Žmogus džiaugiasi, kai jam pradeda sektis.

6. Pripažinimo alkis. Sportininkas dalyvauja varžybose, nors treniruotės metu jau pasiekė rezultatų. Rašytojas išleidžia parašytą knygą, mokslininkas stengiasi apsiginti disertaciją ir visa tai daroma ne vien tik siekiant materialios naudos.

7. Struktūrinis alkis. Mes valgome ne vien tik maisto produktus. Mes iš jų ruošiame patiekalus. Mes liksime nepatenkinti, jei seniai nevalgėme cepelinų ar negėrėme sulčių. Mes sveikinamės (ritualai), dirbame (procedūros), šnekamės per pertraukas (linksminamės). Jei žmogus pastoviai tik dirbs ir nesilinksmins, jam atsiras struktūrinis alkis.

    Geriausia situacija, kai žmogus patenkina visas bendravimo alkio formas kūrybingai dirbdamas ir įdomiai besimokydamas. Tada patenkinamas jo bendravimo stimuliacijos alkis, atpažinimo alkis, neformalaus bendravimo su įdomiais žmonėmis alkis, įvykių alkis, pasiekimo alkis ir pripažinimo alkis.  Net bendravimo struktūrinis alkis patenkinamas, nes sėkmingo darbo rezultate būna ir šventės.

    Kiekvienas iš mūsų nuo vaikystės susiduriame su paprasčiausiu manipuliavimo kitu žmogumi būdu- kupranugario metodu. Kupros nesimato, tačiau įrodyk, kad nesi kupranugaris. Manipuliuojantysis pateikia teiginį, kurį manipuliuojamasis turi patvirtinti arba paneigti, kad „išsaugotų savo veidą“. Visi berniukai girdi: neverk, būk vyras. Kiekvienas berniukas nori būti šaunus, kaip ir kiekvienas suaugęs vyras, todėl pasiduodamas manipuliavimui stengiasi nustoti verkti. Visi manipuliavimo metodai praranda savo galią, kai jie identifikuojami. Kartais mėginama manipuliuoti siekiant negerų tikslų. Dalis merginų susiduria su situacija, kai vaikinas siūlo įrodyti jos jausmus užsidarant kartu kambaryje. Identifikavusi manipuliavimą mergina laisvai gali atsakyti tuo pačiu metodu- pasakyti, kad jei jis nėra jai abejingas, nevers daryti ko ji nenorinti. Pasitaikantis atvejis, kai kolega paklausia, ar nesi kvailas, kad taip nusprendei?

    Kupranugario metodas taip plačiai pasklidęs, kad mes jo dažnai net nepastebime, tačiau neretai užkimbame ant tokių kabliukų. Kartais moteris norėdama priversti paklusti vyrą, kuris nesutinka su jos siekiamu tikslu, paklausia, ar šis myli ją. Tokioje situacijoje vyras jaučia, kad juo manipuliuojama ir nepageidaujamo atsakymo pateikimas pasikartojančiose situacijose gali būti tik laiko klausimas.

    Reklamose taip pat galima identifikuoti šį metodą. Sakykime, rodoma reklama, kurioje koks nors gėrimas suburia jaunimą. Jaunimo vertybė yra draugų gausa. Pirksi tokį gėrimą, suprask, turėsi draugų, nepirksi- liksi vienas.

    Jei neinformuosi 10 savo draugų apie šį straipsnį, tave užpuls tumba- jumba ir padarys iš tavęs jumba- bumbą.  :)))

Pirmasis Burovskio dėsnis

Nėra tokio gyvenimo dėsnio, kurį galima pažinti būnant 40 metų, bet neįmanoma dvidešimtmečiui.

Papildymai:

1. Nėra nieko tokio, ką galima būtų nuslėpti nuo dvidešimtmečio.

2. Bet kokie mėginimai nuslėpti gyvenimo dėsnius nuo jaunimo yra jiems mirtinai pavojingi.

Antrasis Burovskio dėsnis

Abiejų lyčių kūne ir prote bet kokiame amžiuje nėra nieko, ko negalėtų suprasti kitas žmogus.

Papildymai:

1. Abiejų lyčių kūne ir prote bet kokiame amžiuje yra daug dalykų, kurių kitos lyties žmonės nenori suprasti.

2. Tai, ko žmonės nenori suprasti, visada atsigręžia prieš juos pačius.

    Kokios pagrindinės tarpusavio vyrų ir moterų nesupratimo priežastys? Kuo skiriasi vyrų ir moterų mąstymas? Kaip mąsto vyrai ir kaip mąsto moterys?

    Vyras gauna informaciją, užsidaro, atsiriboja nuo aplinkinių mąstydamas ir po kiek laiko pateikia savo sprendimą. Moteriai dažniausiai būtina mąstyti diskutuojant su kuo nors. Jai dažnai net nebūtinas kito žmogaus įsiterpimas, jai tereikia kito žmogaus dalyvavimo. Tik pamąsčiusi balsu moteris priima sprendimą.

    Nežinodami šių savybių vyrai ir moterys dažnai sukelia konfliktus tarpusavyje. Nežinantį vyrą stebina moters noras išdiskutuoti klausimus, kai jis pats mąstydamas elgiasi priešingai- užsidaro. Toks vyras nesupranta, kad reikia atidėti laikraštį ar knygą į šoną, išjungti televizorių ar nustoti dirbti kokį nors kitą darbą ir paprasčiausiai skirti moteriai dėmesį. Tereikia moterį išklausyti, ji pati priims sprendimą. Vieną kartą išklausęs vyras sutaupys daug daugiau laiko, nei neklausydamas, nes moteris priėmusi sprendimą ir būdama tikra, kad vyras dalyvavo diskusijoje, nebegrįš prie to paties klausimo.

    Nežinanti moteris stebisi vyro pateiktu sprendimu nesvarsčius ir lieka neįsitikinusi, ar jis analizavo visą pradinę informaciją. Dar vyro apmąstymo metu, kai jis užsidaro, moterį pradeda kankinti spėlionės, kas jam atsitiko, tiksliau, kas vyksta su jų santykiais? Kodėl jis užsidarė ir nenori bendrauti? Ji pradeda vyro ko nors klausinėti ir jai ne tiek svarbus atsakymo turinys, kiek forma, iš kurios ji daro išvadą apie vyro požiūrį į ją.

    Prislėgtos moterys kalba negalvodamos, o prislėgti vyrai veikia negalvodami. Todėl 90% kalinių yra vyrai, o 90% psichiatrų pacientų yra moterys. Kai prislėgti būna ir vyrai, ir moterys, situacija primena emocinį minų lauką, kol kiekvienas bando susidoroti su savo negandomis. Vyrai nustoja šnekėję, ir moterys dėl to sunerimsta. Moterys pradeda šnekėti, ir vyrai negali to suvaldyti. Norėdama, kad jis geriau pasijustų, ji ragina jį pasikalbėti apie problemą, o tai blogiausia, ką ji gali padaryti. Jis prašo, kad paliktų jį vieną, ir pasitraukia nuošalėn. Kadangi moteris taip pat prislėgta, ji nori pasikalbėti apie savo rūpesčius, o tai vyrą dar labiau erzina. Kai jis pasitraukia ant savo uolos, ji jaučiasi atstumta, nemylima ir skambina motinai, seseriai ar draugėms.

    Visiškas užsidarymas- vienas iš mažiausiai suprantamų skirtumų tarp vyrų ir moterų. Vyras visiškai nieko neprisileidžia, kai patiria nepaprastą stresą ar kai jam reikia išspręsti rimtą bėdą. Jis išjungia tą smegenų dalį, kuri valdo jausmus, pereina į problemos sprendimo režimą ir nustoja šnekėjęs. Kai vyrai užsisklendžia, tai gąsdina moterį, nes ji taip elgiasi tik įskaudinta, apgauta ar iškoneveikta. Moteris mano, kad ir vyrui gali būti tas pat- ji įskaudino jį ir jis jos nebemyli. Mėgina jį pašnekinti, bet jis neatsako manydamas, kad ji nepasitiki juo. Kai moteris jaučiasi įskaudinta, ji atsiriboja, ir vyras galvoja, kad jai reikia erdvės, todėl išeina į aludę su draugais ar valo automobilio karbiuratorių. Jei vyras visiškai atsiriboja, palikite jį ramybėj, ir jam bus viskas gerai. Jei moteris užsisklendžia, tai reiškia, kad bręsta krizė ir atėjo laikas rimtai pasikalbėti.

    Žemiau pateiktas pavyzdys vaizdingiau iliustruoja, kaip skirtingas įvykių supratimas gali įtakoti požiūrį.

Britai prancūzes laikė nerimtomis, o prancūzai nerimtomis laikė brites. Britanijoje bučinys buvo rimtų santykių tarp vyro ir moters požymis, o tuo tarpu Prancūzijoje bučinys buvo tas pats, kas pamojuoti ranka. Dėl to britai laikė prancūzes lengvabūdiškomis, o prancūzai tokiomis laikė brites, nes joms lengvo pakštelėjimo į skruostą, jei prisileisdavo taip arti vyrą, neužtekdavo.

    Jei gyvenimą lyginsime su upe, tai daug žmonių plūduriuoja paviršiuje, dalis vaizduoja, kad neria gilyn (sukuria efektą) ir dar mažiau žmonių tikrai neria gilyn.

    Kartą tris neregius privedė prie dramblio ir paprašė jį apibūdinti. Tas, kuris palietė straublį, apibūdino dramblį kaip gyvatę. Tas, kuris palietė dramblio koją, apibūdino dramblį kaip koloną. Tas, kuris palietė uodegą, apibūdino dramblį kaip virvę. Kiekvieną dalyką mes galime nagrinėti iš įvairių pusių ir jis gali atrodyti skirtingai, nors tai tas pats. Taip yra su Abraham Maslow žmogaus poreikių piramide ir Erich Fromm požiūriu į žmogaus laisvės poreikį. Maslow apibrėžtam saviaktualizacijos poreikiui daugiau ar mažiau analogas būtų Fromm'o apibrėžtas laisvės poreikis. Maslow apibrėžta žmogaus poreikių piramidė vadinama piramide dėl to, kad kuo aukštesnis poreikio lygmuo, tuo mažiau žmonių jį turi išvystę. Fromm'o nuomone nuo mažens kiekvienas žmogus turi poreikį, kad juo kažkas rūpintųsi. Tik psichologiškai subrendę žmonės išsiugdo laisvės poreikį, kiti taip ir lieka tokioje būklėje, kad jais turi rūpintis tėvai, mokytojai ar dėstytojai, po to darbdavys, antroji pusė, valstybė ir t.t. Laisvė apibrėžiama, kaip drąsa imtis veiksmų, kurių rezultatų nežinai.

    O kaip yra su drąsa, kai veiksmų rezultatas yra žinomas? Pavyzdžiui, galima kritikuoti esamą situaciją. Taip, tai drąsu ir net džiugu, jei kritikuojantysis sugeba išgryninti problemą. Tačiau, jei žinoma, kad niekas nuo to nesikeis- tai yra tiesiog efektas. Kokia nauda iš efekto? Nebent pats kritikuojantysis “išleidžia garą”, tačiau gali būti ir neigiamos pasekmės- sugadinti santykiai. Tai yra drąsa, kai rezultatas žinomas- nulinis.

    XVII-XVIII amžių sandūroje Anglijoje gyveno filosofas Bernardas Mandevilis, kuris labiausiai išgarsėjo išleidęs “Pasakėčią apie bites”. Šios pasakėčios esmė yra ta, kad bičių avilys nėra idealus, bitės yra su trūkumais, klesti godumas, nesąžiningumas, amoralumas ir t.t. Tačiau filosofas prieina išvados, kad taip ir turi būti, nes idealiai sutvarkytas avilys pasmerktas sąstingiui ir niekada nesivystys, netobulės. Kitaip sakant, visuomenė yra toli nuo to, kokios norėtųsi, tačiau tai ir yra norma, taip turi būti. Kaip gamtininkas myli mėšlu smirdantį nešvarų ir blusų pilną briedį, taip ir kiekvienas žmogus turi suprasti ir mylėti kitą žmogų su visais jo trūkumais (dažniausiai kitokiais nei briedžio). Viską apsprendžia požiūris- vienas matydamas rasą džiaugsis pasauliu, o kitas skųsis, kad šlapia. Kam sunkiau gyventi? Negalima smerkti žmonių, jei jie mąsto kitaip. Ar maži vaikai mažiau būna mylimi dėl to, kad kažko nežino, nemoka ar nesupranta? Tad ką keičia žmogaus amžius?

    Laisvas žmogus nemato prasmės vien tik kritikuoti. Toks žmogus išsiaiškins problemos esmę ir sugalvos, kaip ją išspręsti. Efektyvumas- tai ir yra rezultato pasiekimas, problemos išsprendimas. O jei rezultatas yra tik kritika- tai tėra efektas. Ar verta gaišti laiką efektams? Jei žmogus mano, kad kažkas juo turi rūpintis- jis taip darys, nes pats nesugeba spręsti problemų. Tai ir bus tas, kuris plūduriuoja gyvenimo upėje ir vaizduoja, kad nardo, tačiau jo rezultatas tėra burbulai.

    Tuo atveju, jei problemos sprendimas nepriklauso nuo žmogaus, kitaip sakant, nėra galimybių įtakoti jos sprendimą- reikia prisitaikyti arba ieškoti aplinkos, kur tokios problemos nėra. Prieš daug metų dėdulė Darvinas pasakė, kad išgyvena tas, kuris prisitaiko. Kitais žodžiais kalbant, labai efektinga daužytis į užrakintas duris, tačiau efektyviau būtų rasti raktą ir jas atrakinti. Jei nėra rakto, reikia pamėginti surasti kitas duris, o jei ir to nėra- palaukti. Anksčiau ar vėliau kas nors jas atrakins arba pradės remontą ir išgriaus sieną, pro kurią mums reikia praeiti.

    Kas yra problema? Neretai žmonės net nesusimąsto, kad problema- tai nauja galimybė, naujas pasirinkimas. Kitaip sakant, kai reikia nuspręsti dėl naujo pasirinkimo, nereikia sustoti, nereikia žengti atgal. Kuo ilgiau atidėliojamas sprendimas, tuo labiau skauda. Jei atsitiko taip, kad reikia išrauti dantį, yra tik vienas teisingas sprendimas. Kas bus, jei mėginsime tai atidėti ar to išvengti? Gyvenime dažniausiai reikia rinktis vieną iš daugelio variantų. Nestabdyk!!!

    Kas yra laimė? Ko reikia norint būti laimingu ar laiminga? Koks buvo laimės supratimas anksčiau ir koks jis yra dabar?

    Pradėkime nuo laimės suvokimo, kuris vyravo iki XX amžiaus Europoje, kadangi mes save priskiriame prie Europinės kultūros. Austrų psichoanalitikas Adolf Guggenbuhl-Creig dar 1979 metais išleido savo studiją ir pamąstymus šia tema. Atsižvelgiant į tai, kad pragyvenimo lygis seniau Europoje nebuvo toks aukštas, kaip šiandien, vidutinis statistinis europietis turėjo dirbti daug, kad išlaikytų save ir šeimą. Moteris tais laikais nedalyvavo darbinėje veikloje ir augino vaikus, rūpinosi buitimi. Kitaip sakant, seniau Europoje materialios gerovės pamatas buvo šeima. Yra šeima- nesvarbu kokie jausmai, svarbiausia yra galimybė išgyventi. Dėl to seniau toks jausmas, kaip meilė nebuvo laikomas reikalingu laimei. Šalia to bažnyčia turėjo labai didelę įtaką žmonių gyvenimui. Tiksliau būtų pasakius, kad tikėjimas dievu buvo reikalingas, norint būti laimingu. Dalis psichoanalitikų mano, kad taip vadinama palaima susiliejant su dievu tėra jausmų modelis pasiskolintas iš vyro ir moters intymios palaimos. Skirtumas tas, kad dievybė pakeičia partnerį ar partnerę ir eliminuojama fiziologija.

    Vadinasi laimės receptas seniau buvo- karštai tikėti dievu ir džiaugtis šeima, kaip materialinės gerovės garantu. Galima kartais ir šiandien pamatyti tokios laimės sampratos atgarsių, kai merginai sakoma, kad ištekėjusi už kokio nors solidaus vyriškio ji taps laiminga ir meilė atsiras pati savaime.

    Feminizmas (turiu galvoje tikrąją šio žodžio reikšmę- moterų kovą už lygias su vyrais teises) nuo XIX amžiaus pabaigos palaipsniui pradėjo keisti visuomenę. Moterys išsikovojo teisę dirbti, mokytis, dalyvauti politikoje. Suprantama, kad tai neįvyko per vieną dieną. Keitėsi ir požiūris į laimę, nes moteris tapo nepriklausoma nuo vyro ir įgavo teisę savarankiškai apsispręsti dėl šeimos kūrimo. Psichologija, kaip mokslas taip pat vystėsi. Jau XX amžiaus viduryje E.Fromas teigė, kad ateityje tiriant kraują bus galima nustatyti ar žmogus laimingas, ar ne. Šis laikas jau atėjo.

    Ar kada galvojote, ko jums reikia, kad pasijustumėte laimingi? Psichologijoje yra ne viena teorija, aiškinanti, ko reikia žmogui, norint pajusti laimę. Manau, kad pati paprasčiausia ir arčiausiai tiesos esanti teorija, kuri teigia, kad žmogui reikia tik trijų dalykų ir vienos sąlygos įvykdymo:

1.    Turėti tikslą, kurį pasiekus žmogus susikuria naują.

2.    Turėti mėgstamą užsiėmimą, kuris suteikia džiaugsmo.

3.    Mylėti ir būti mylimam

Sąlyga: žmogus turi sugebėti įvertinti tai, ką turi.

    Kiekvienas iš mūsų turi kažkokių tikslų, tame tarpe ir darbe, kuriuos pasiekę galime susikurti naujus. Kiek blogiau, jei yra tik vienintelis tikslas- užsidirbti pinigų. Kada galima pasakyti, kad jau viskas, pinigų pakanka?

    Vienas iš mėgstamų užsiėmimų turi būti darbas, galimybė džiaugtis tuo, ką darai. Tada bus situacija, kad dirbi savo malonumui, o už tai dar ir pinigus moka. Kai darbas patinka, lengva tobulėti ir pasiekti vis geresnių rezultatų.

    Meilė yra plati sąvoka, kuri reiškia ne vien meilę tarp vyro ir moters. Galima mylėti tėvus, brolius, seseris, vaikus, gyvūnus, kolegas ir koleges be jokios minties apie seksą ar konkurenciją. Labai graži yra meilė tėvynei, bet kartais sunkoka pajusti jos grįžtamąją meilę. Meilė turi būti su atsaku, kad teiktų džiaugsmą.

    Lietuviai piešiami, kaip tauta nesugebanti įvertinti to, ką turi. Pradėkime, nuo to, kad esame gyvi, sotūs, apsirengę, turite artimųjų, malonų laisvalaikį ir įvertinkime kolektyvą, kuriame dirbame. Neretai žmonės sako, kad jie buvo laimingi, tad kas trukdo gyventi šia diena ir džiaugtis jos teikiamais džiaugsmais? Kodėl žmogus dažnai apie sveikatą prisimena tik tada, kai ją praranda?

    Manote, kad tai banalu? Anaiptol, visa tai paremta žmogaus kūno fiziologija. Kai žmogus užsiėmęs mėgstama ir įdomia veikla, į kraują išsiskiria endorfinas, kuris pagal savo struktūrą ir poveikį panašus į morfijų. Dėl to žmogus neserga, saikingai valgo ir jam nereikia alkoholio. Kai žmogus džiaugiasi, jam į kraują išsiskiria alkoholis. Tuomet jis apsvaigsta, silpniau kontroliuoja savo veiksmus ir negali dirbti. Kaip manote, kodėl Archimedas plikas bėgo per Sirakūzus ir šaukė: eureka? Daugiausia alkoholio išsiskiria sekso metu, čia aš ne apie Archimedą. Žmogui dirbti įdomų darbą jau yra malonumas, o pasiekus rezultatą išsiskiria pakankamai alkoholio, kad džiaugsmas „liejasi per kraštus“. Kodėl apie įsimylėjėlius kartais sakoma, kad jie apsvaigę ir laimingi nuo meilės. Taip turi būti, juk tada, kai gera, organizmas pagamina tiek alkoholio, kad žmogus tampa linksmu, nesugeba susikoncentruoti darbe, žodžiu- „skrajoja padebesyse“.

    Per XX amžių alkoholizmo lygis išaugo 40,6 kartų, o sergamumas neurozėmis- 40,4 kartų. Skaičių panašumas nėra atsitiktinis. Vadinasi prieš alkoholizmą ir narkomaniją reikia kovoti ne draudimais, o gyvenant kūrybingai ir įdomiai. Tada bus pasiekimai, o organizme bus pakankamai vidinio pagaminamo endorfino ir alkoholio. Tada nereikės narkotikų ir alkoholio iš „išorės“.