PilotingOfLife

    Taip,
energingumas, o ne energetika. Palikime energetikos klausimą už šios diskusijos
ribų. O apie žmonių energingumą gali pasakyti kiekvienas iš mūsų, tiek apie
savo, tiek apie aplinkinių.

            Bendrąja prasme mes visi matome, kai
žmogus kupinas energijos kažką daro, tame tarpe ir bendrauja. Tą patį galime
pasakyti ir apie save, kai esame pilni energijos ir kai jos nėra. O kaip su
gyvenimo tikslais? Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad energingumas ir gyvenimo
tikslai nesusiję. Magelanui pakako energijos organizuoti kelionę aplink Žemę,
Lui Pasterui- padaryti daugybę atradimų. Tuo tarpu žmogaus pavidalo tvariniui
pilku veidu ir drebančiomis rankomis vos pakanka energijos pakelti prie burnos
taurelę ar kitokį indą.

             Kuo
daugiau energijos, tuo daugiau galimybių- tuo daugiau žmogui reikia iš
gyvenimo.

             Kalbėdami apie grupių tipus mes jau
išskyrėme mokymosi- karjeros, kultūrinį- linksminimosi (dar kai kurių autorių
vadinamą festivalinį- linksminimosi) ir alkoholinį- seksualinį. Jei žmogus
priklauso vienai iš šių grupių, tai jo gyvenimo tikslai ir skiriama energija
taip pat atitinka grupės tipą. Ryškesnė priklausomybė vienam ar kitam grupių
tipui yra pas vyrus, tačiau daugiau ar mažiau aiškūs polinkiai būna ir pas
moteris.   Moterys dažniausiai nuo vyrų
skiriasi energijos naudojimo sritimi- jos iš prigimties yra kūrėjos. Kaip
taisyklė, moteris savo energiją naudoja grožio, komforto, jaukumo kūrimui.
Pakanka moteriai įeiti į kambarį, ji iškart pradeda galvoti, ką reikėtų
pakeisti kambaryje, kad pasidarytų gražiau ir jaukiau? Moterys siuva, mezga,
perstumdo baldus kambaryje, rūpinasi gėlėmis namie, augalais kieme, realizuoja
save mene, BLoguose ir t.t. Rūbai, šukuosena, makiažas, manikiūras, pedikiūras,
papuošalai ir t.t.- visa tai yra savęs kūrimo ir tobulinimo sritys. Suprantama,
viskas yra normalu, kol neperžengia tam tikrų sureikšminimo ribų. Dažnai vyrai
nesupranta, kad moterų laikas skirtas prekių apžiūrai parduotuvėse, net jei ir
nieko neperka, yra kūrybos išraiška. Juk moteris skirtingai nuo vyro, kuris
dažniausiai tiksliai žino, ko jam reikia parduotuvėje, nežino tiksliai, ko jai
prireiks grožio sukūrimui, tai yra improvizavimas iš parduotuvėje pamatytų
prekių. Ar teko stebėti, kaip seserys arba draugės tarpusavyje aptarinėja vieną
ar kitą rūbą, aksesuarą arba to jo dėvėjimo įmantrybes? Jų kalbos tikslas-
surasti patį geriausią bei tobuliausią grožio prasme variantą. Taip yra todėl,
kad dažniausiai pati didžiausia moterų vertybė yra meilė.

            Priminsiu, kad kultūrinės-
linksminimosi grupės atstovai yra orientuoti į procesą, o ne tikslą.
Alkoholinės- seksualinės grupės atstovai orientuoti į alkoholio gėrimą. Dažnai
su laiku alkoholinėje- seksualinėje grupėje seksas išnyksta užleisdamas vietą
tik alkoholiui. Beje, būna, kad kultūrinė- linksminimosi grupė tampa
alkoholine- seksualine. Mokymosi- karjeros grupės atstovai yra orientuoti į
proceso tikslą ir šį tipą galima savo ruožtu išskaidyti į festivalio- karjeros,
statuso- karjeros, dalykinį- karjeros ir paniurimo- karjeros.

            Toliau mes panagrinėsime festivalio-
karjeros, statuso- karjeros, dalykinį- karjeros ir paniurimo- karjeros tipų žmones.

    Gal kas gali pasigirti, kad niekada neteko patirti konflikto? Kažkodėl tokių nesimato. Kas tai yra konfliktas? Kokie būna konfliktai? Dėl ko ir kaip kyla konfliktai? Klausimų galima užduoti galybę, o atsakymus į juos duoda konfliktologijos mokslas. Menas spręsti konfliktus dar vadinamas mediacija.
    Teorija apie konfliktus nėra pėsčia ir užima daug puslapių. Šiame straipsnyje pateikti esminiai dalykai.
    Konfliktas yra reiškinys, o jei konfliktas yra reiškinys, tai jam atsirasti reikalingos sąlygos. Visų pirma, turi būti ne mažiau, kaip dvi dalyvaujančios šalys. Tačiau to dar nepakanka, reikia, kad būtų ne mažiau, kaip du poliai. Tai gali būti pozicijos, nuomonės, interesai ir t.t. Tačiau to dar nepakanka, būtinas dar ir aktyvumas. Jei nesutariančios šalys nieko nedarys, tai ir konflikto nebus.
    Konfliktai visada priklauso tiems, kas konfliktuoja ir įtrauktiems asmenims. Kitaip sakant, jei Onutė pykstasi su Maryte, tai Hugh Grant čia niekuo dėtas.
    Sprendimai taip pat priklauso konfliktuojantiems arba įtrauktiems asmenims. Kitaip sakant, jei Jonas su Petru pykstasi, o Fergie apie tai nieko nežino, tai sprendimus turės padaryti Jonas su Petru.

    Kaip nekeista, tačiau konfliktai gali atlikti ne tik neigiamas funkcijas, jei jie yra išsprendžiami.

    Yra 5 konfliktų tipai:
1. Interesų konfliktai kyla dėl suvokiamo ar esamo rungtyniavimo, skirtingų turinio, procedūrinių ar psichologinių interesų.

2. Struktūros konfliktai kyla dėl destruktyvaus elgesio ar sąveikos, nelygios kontrolės, nuosavybės ar netolygaus resursų padalinimo, nelygios jėgos, geografinių, fizinių ar aplinkos veiksnių, laiko suvaržymų.

3. Informacijos konfliktai kyla dėl informacijos stokos, neteisingos informacijos, skirtingo informacijos supratimo, skirtingo požiūrio į tai, kas yra svarbu, skirtingų įvertinimo būdų.

4. Santykių konfliktai kyla dėl stiprių emocijų, klaidingo suvokimo ar stereotipų, netinkamo bendravimo ar bendravimo trūkumo, pasikartojančio negatyvaus elgesio.

5. Vertybių konfliktai kyla dėl skirtingų elgesio ir minčių vertinimo kriterijų, skirtingo gyvenimo būdo, ideologijos ar religijos.

    Tuo atveju, jei konfliktas vyksta, susiformuoja taip vadinamas ydingasis ratas:

    Čia gelsva spalva pažymėtas vienas žmogus, melsva spalva reiškia kitą žmogų, gyvūną, stichinę jėgą arba tą patį žmogų, jei vyksta vidinis konfliktas. Konfliktas visada prasideda nuo kokio nors įvykio, kurį geltonai pažymėtas žmogus supranta, kaip grėsmę. Tas įvykis gali būti net nesusijęs su melsvai pažymėtu žmogumi, svarbiausia- geltonai pažymėtas žmogus įvykį susieja su melsvai pažymėtu žmogumi. Grėsmės ir nesaugumo pojūtis sukelia gynybinį pyktį. Pykčio vedamas žmogus atlieka kažkokius veiksmus skirtus melsvai pažymėtam žmogui. Čia viskas prasideda naujai tik kitam žmogui. Viso to rezultate, jei konfliktas nesustabdomas, įsisuka ydingasis ratas. Konflikto sprendimas sustabdo šį ydingąjį ratą.
    Tuo atveju, jei vietoje melsvai pažymėto žmogaus yra stichinė jėga, pvz.: sniego griūtis, kuri gali užgriūti, schemoje lieka tik vienas stačiakampis, kuriame įrašyta „tolimesnis stichinės jėgos poveikis“.
    Apie vidinį konfliktą detaliau mes pakalbėsime nagrinėdami transakcinę analizę. Dabar pakanka paminėti, kad kiekvienas žmogus yra trilypė asmenybė, susidedanti iš 3 AŠ- AŠ TĖVAS, AŠ VAIKAS IR AŠ SUAUGĘS. Taigi, tokiu atveju ydingasis ratas įsisuka tarp kurių nors iš šių AŠ.
    Kiekvienas iš minėtų konfliktų tipų turi savo sprendimo metodus.
1. Interesų konfliktus padeda spręsti interesų, o ne pozicijų aiškinimasis, objektyvių kriterijų ieškojimas, bendrų sprendimų, patenkinančių visų pusių poreikius, vystymas, ieškojimas būdų galimybėms ir resursams išplėsti.
2. Struktūros konfliktus padeda spręsti aiškus vaidmenų apibrėžimas, destruktyvaus elgesio pakeitimas, nuosavybės ar resursų kontrolės perskirstymas, susitarimas dėl nešališko ir abiem pusėm priimtino sprendimų priėmimo proceso, derėjimasis aiškinantis interesus, o ne pozicijas, pusių naudojamų įtakos priemonių pakeitimas, pusių fizinių ir aplinkos santykių (artimumo ir atstumo) pakeitimas, išorinio pusių spaudimo pakeitimas, laiko apribojimų nustatymas.
3. Informacijos konfliktus padeda spręsti susitarimas, kokia informacija svarbi, kokiais būdais ją rinkti, trūkstamų žinių gavimas, bendrų informacijos vertinimo kriterijų nustatymas, trečios pusės (pvz.: eksperto) pasitelkimas.
4. Santykių konfliktus padeda spręsti emocijų kontroliavimas, taisyklių nustatymas, pokalbių numatymas, emocijų išraiškos, kai pagrindžiami jausmai ir numatomas procesas, skatinimas, suvokimo klaidų išsiaiškinimas ir pozityvaus suvokimo skatinimas, bendravimo kokybės ir kiekybės tobulinimas, destruktyvaus pasikartojančio elgesio kontroliavimas, kai keičiama struktūra, pozityvaus problemų sprendimo nuostatų skatinimas.
5. Vertybių konfliktus padeda spręsti vengimas apibrėžti problemas žodžiais išreiškiančiais vertybes, leidimas pusėms sutikti ar nesutikti, įtakos sričių kuriose būtų pusiausvyra, sukūrimas, visoms pusėms priimtinų tikslų ieškojimas.

    Barbara De Angelis „Gyvenimo paslaptys kiekvienai moteriai“, leidykla „Algarvė“, 2004.
216 psl.
    „Aš sutikdavau žmogų, kuris tinkamai elgdavosi ar tinkamai kalbėdavo ir tai duodavo mano protui „leidimą“ nuspręsti, kad myliu jį. Taigi po kurio laiko imdavau jausti meilę. Tačiau tas asmuo iš esmės nieko man nedavė. Paprasčiausiai nutariau leisti sau pajusti šitą meilę.
    Jūs pati esate savo meilės šaltinis. Jūs nusprendžiate leisti sau mylėti ar ne. Meilė, kurią jaučiate, visada yra jūsų. Niekas negali suteikti jums meilės, nes jūs ją jau turite.“

Rusų kalba:

A.Luk „Emocijos ir asmenybė“, leidykla „Znanie“, 1982.
86 psl.
    „Dažniausiai meilės jausmas kyla savo rato žmogui; čia taip pat pasireiškia sąmoningos nuostatos įtaka. Bendrai kalbant, kai sakoma, kad aistra stipresnė už protą ir nėra jam pavaldi, būtina pridurti: jei silpnas protas.“

A.Burovskij „Mergaitės. Naudojimo instrukcija“, leidykla „AST“, 2005.
121 psl.
    „Tai štai, pareiškiu viešai, pareiškiu visiškai įsitikinęs pasakyto teisingumu: mes ir tik mes patys sprendžiame- mylėti ar nemylėti. Kiekvienu atskiru momentu. Iš pradžių mes nusprendžiame ar mylėti ir kaip mylėti. O jei nusiviliame meile, mes nusprendžiame ar pratęsti, ar ne. Taip kad „Petrarkos fenomenas“ ir „Romeo sindromas“ tėra gryno vandens mūsų kūriniai.
    Visi žinomiausi neurotikai… aš norėjau pasakyti, kad visi žinomiausi romantiški įsimylėjėliai neišvengiamai pasirinko tokį likimą ir padarė tai visiškai sąmoningai. Tame skaičiuje ir savižudžiai.“

M.Litvak „Seksas šeimoje ir darbe“, leidykla „Feniks“, 2006.
167 psl.
    „E. Fromm pamatine meile laiko meilę sau. Jei žmogus savęs nemyli, jis neturi jokio pagrindo laimei. Jei aš pamilau moterį, o savęs nemyliu, t.y. aš esu nelabai geras, būdamas sąžiningu aš turėčiau būti nuo jos nuošaliau. Juk negalima mylimam žmogui pakišinėti visokias bjaurastis! Be to, Kristus pasakė: „Pamilk artimą kaip patį save“. Gaunasi, kad mylėti artimą aš galiu tik tada, jei myliu save. Jei žmogus savęs nemyli, jis neturi kitų mylėti, be to ir negali. Aš žmogus ir esu negeras. Pagal projekcijos dėsnį aš ir apie kitus galvosiu blogai. Meilė sau pasireiškia tuo, kad žmogus aktyviai save vysto. Mielas skaitytojau, toks požiūris visada padės jums suprasti ar mylite save. Jei jūs daug žinote, daug mokate, gerai išsivystęs fiziškai, jei esate aukštos klasės profesionalas, reiškia, kad mylite save. Beje, nuo tokios meilės sau laimi ir aplinkiniai.“

168 psl.
    „Meilė yra išskiriamoji funkcija, kaip maitinančios motinos pienas. Juk išsiurbiantis pieną kūdikis tuo pačiu padeda ir motinai. Kitaip motinai skaudėtų, o pienas dingtų. Ji net nutraukia pieną, kad taip neatsitiktų. Ir jei žmogus moka mylėti, tai jis negali nemylėti ir labai džiaugiasi, jei jo meilę priima.
    Kaip sužinoti ar mylite save? Labai paprastai. Jei tobulėjate- mylite save! Meilė- tai ne tiek jausmas, kiek veiksmas. Tuo metu, kai sportuojate, įsisavinate naujas žinias, kuriate ir t.t., tais momentais jūs save mylite.
Štai dar keli meilės sau požymiai:
-    Tas, kas save myli, mato savo tobulėjimą. Jis vystosi ir jam nereikalingi aplodismentai.
-    Tas, kas save myli, žino savo vertę, profesionalumo lygį ir žino ko gali pasiekti ir ko negali, neturi iliuzijų savo adresu. Jei aš nežinau, koks aš esu, t.y. kur aš esu, kaip aš sau galiu duoti instrukciją, kur man važiuoti?
-    Tas, kas save myli, ne kentės, tačiau sugebės perkentėti ir bus pakantus kitiems. Jei aš esu po vandeniu, man reikia perkentėti nekvėpuojant, tačiau tuo metu turiu daryti viską, kad išnerčiau. O štai būti nešvankiame banaliame vakarėlyje vien tam, kad pasirodytų gražiai besielgiąs, save mylintis žmogus ne kentės.
-    Tas, kas save myli, prisiima atsakomybę ir su juo lengva susigyventi.
-    Tas, kas save myli, vertina savo individualumą ir nebėga paskui bandą.
-    Tas, kas save myli, nebijo kritikos ir priekaištų.
-    Tas, kas save myli, pastoviai tobulėja.
    Tas, kas savęs nemyli, negali pretenduoti į asmeninę laimę. Juk pamilęs kitą, jis turės to žmogaus išsižadėti. Jei jis savęs nemyli, vadinasi, jis neturi teigiamų savybių. Juk negalima mylimam žmogui pakišinėti bjaurastį!
    Negalima painioti meilę sau ir egoizmą. „Egoistiškas žmogus,- rašė E.Fromm,- ne stipriai save mylintis žmogus, jis pernelyg silpnai save myli. Dar labiau, iš esmės jis savęs nekenčia. Egoistas neišvengiamai nelaimingas ir dėl to mėšlungiškai mėgina iš gyvenimo išplėšti malonumus, kurių gavimui pats gi ir trukdo. Atrodo, lyg jis labai sureikšmina savo personaliją. Tačiau iš tiesų tai tėra nesėkmingi mėginimai nuslėpti ir kompensuoti rūpinimosi savuoju Aš žlugimą. Be jokių abejonių, egoistiški žmonės nesugeba mylėti kitų, tačiau lygiai taip pat, kaip jie nesugeba mylėti savęs“.

L.Gozman „Emocinių santykių psichologija“, leidykla „Maskvos Universiteto leidykla“, 1987.
93 psl.
    „Pirmojo emocinių santykių vystymosi etapo dėsningumai gali būti aprašyti, nors ir su tam tikrais netikslumais, be apeliacijos į subjekto aktyvumą, kaip jo ir partnerio sąveikos procesas. Emociniai santykiai formuojasi dar ir kaip individualus, o ne diadinis fenomenas, praktiškai nepriklausantis nuo subjekto valios ir veiksmų.
    Tačiau padėtis iš esmės pasikeičia tiesiog sekančią akimirką. Esant sąlygoms, kai žmogus turi galimybę pasirinkti partnerį, santykių pratęsimas priklauso nuo jo sprendimo. Kiekvienu tarpusavio sąveikos momentu subjektas pasirenka santykių pratęsimą arba nutraukimą.“

    Legenda byloja, kad seniai, tais laikais, kurių niekas nebeprisimena, kartu gyveno žmonės ir dievai. Žmonės buvo laimingi ir pasiekdavo viską, ko norėdavo. Dievus apėmė pavydas ir jie padalino kiekvieną žmogų į vyrą ir moterį. Nuo to laiko, kai vyras ir moteris susiranda savo antrąją puselę, jie tampa laimingi ir kartu pasiekia viską, ko tik nori.
    Turbūt teko girdėti apie žmonių skirstymą pagal temperamentą į sangvinikus, cholerikus, flegmatikus ir melancholikus. Suprantama, kad kiekvienas žmogus yra tarsi mišinys šių savybių, tačiau galima išskirti dominuojančią. Grafiškai tai galima pavaizduoti taip:

    Panašiai galima suskirstyti žmones pagal kitas dominuojančias savybes, kaip polinkis bendrauti ir orientacija į užduotį arba žmones. Psichologijoje tai yra DISC (Dominant, Influential, Steady, Contientious) modelis ir grafiškai atrodo taip:

    Įdomu tai, kad jei porą sudaro D ir S arba C ir I tipo vyras ir moteris, ji statistiškai yra stabilesnė, nei kitokios tipų kombinacijos. Kodėl taip yra? Todėl, kad tokioje poroje vyras ir moteris papildo vienas kitą priešingomis savybėmis. Kas bus, jei poroje abu partneriai linkę bendrauti (aktyvūs kalbėtojai)? O kas bus, jei poroje abu partneriai uždari (aktyvūs klausytojai)? Ir kaip bus poroje, kai vienas yra aktyvus kalbėtojas, o kitas aktyvus klausytojas? Manau, atsakymai aiškūs. Analogiškai galima klausti apie santykius tarp abiejų emocingų arba besivadovaujančių užduotimi partnerių. Geriau sutars papildantys vienas kitą partneriai. Kiekvienas žmogus yra tokių savybių mišinys, tačiau dažniausiai galima rasti dominuojančias savybes.
    Norint nuspręsti, ar tai antroji puselė, visų pirma būtinos abiejų partnerių panašios vertybės. Tai yra gyvenimo būdas, tikėjimas, politinės pažiūros ir t.t. Jei vertybės panašios, tada antrasis kriterijus- suderinamumas pagal DISC modelį.
    Tenka išgirsti, kai vyras arba moteris apie savo sutuoktinį kalba, kad jis/ji yra puikus žmogus, realiai jokių pretenzijų nėra, tačiau… sutiko kitą žmogų, su kuriuo jaučiasi lyg su antrąja pusele (pamenate legendą?)… Tokiu atveju tolimesnę įvykių eigą nulems žmogaus vertybių sistema. Dažnai tokio reiškinio priežastis ta, kad esamas sutuoktinis netinka pagal DISC modelį, o sutiktas žmogus atitinka.
    Tačiau daug geriau į tokią padėtį nepatekti analizuojant savo ir potencialaus partnerio savybes prieš įsimylint. Mes patys sau leidžiame arba neleidžiame įsimylėti. Nereikia kaltinti jausmų, kuriuos savyje pažadiname mes patys. Kitaip sakant, geriausia išeitis iš keblios padėties- į ją nepatekti.

    Gražus metų laikas yra Kalėdos. Aplinkui puošiamasi, žmonės linki vieni kitiems laimės ir skiria daugiau dėmesio bei laiko artimiausiems. Aplinkui daug įvairiausių girliandų, pradedant nuo šviečiančių ir baigiant įvykių grandinėmis.
    JAV buvo atlikti eksperimentai, kurių metu nieko neįtariantiems žmonėms sukurdavo teigiamą situaciją, o po to galimybę padėti kitam žmogui. Kito eksperimento metu sukurdavo kitiems nieko neįtariantiems žmonėms neigiamą situaciją ir taip pat galimybę padėti.
    Bandymams buvo parengta telefono būdelė, tiksliau joje esantis telefono aparatas. Pirmojo eksperimento metu telefono aparate jau būdavo moneta, o po pokalbio aparatas vėl įmesdavo ją į grąžinimo angą. Kai žmogus po pokalbio atidarydavo telefono būdelės duris, jam po kojomis pargriūdavo pagyvenusi moteris, iš kurios pirkinių krepšių išbyrėdavo prekės. Antrojo eksperimento metu ne tik nebūdavo monetos, bet aparatas nurydavo žmogaus įdėtą ir nesujungdavo pokalbiui bei monetos negrąžindavo. Išeinant iš telefono būdelės ta pati moteriškė pargriūdavo su savo krepšiais žmogui po kojomis.
    Spėkite, kaip elgdavosi skambinę žmonės pirmuoju ir antruoju atveju? Pirmojo eksperimento metu beveik visi žmonės padėdavo moteriškei atsistoti ir nemaža dalis net padėdavo jai susikrauti išbyrėjusias prekes į krepšius. Antruoju atveju dauguma žmonių tiesiog peržengdavo per moteriškę, o nemaža dalis peržengę net ir priekaištaudavo jai.

    Linkiu visiems pasipuošti gražiomis įvykių girliandomis bei nutraukti negražias.

    Mes esame pripratę prie rinkos situacijos, šiuolaikinis jaunimas net neįsivaizduoja sovietmečio deficito. Vienintelis deficitas šiandien nebent yra pinigai. Siūlau pažiūrėti į vyrų ir moterų santykius per rinkos prizmę, kalbant vertės ir kainos terminais. Jei tai atrodo nepriimtina, tikrai neverčiu skaityti.

    Kas yra kaina? Kaina - pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą. Kaina už konkrečias prekes (paslaugas) ar kitą turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų (paslaugų teikėjų) ir pirkėjų (paslaugų gavėjų) tam tikromis aplinkybėmis.

    Kitaip sakant, kainą įtakoja rinkos pasiūla ir paklausa. Didėjant paklausai ir mažėjant pasiūlai kaina auga. Didėjant pasiūlai ir mažėjant paklausai kaina mažėja.

    Kas yra vertė? Rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.

    Kaip taikyti šiuos apibrėžimus kalbant apie vyrus ir moteris? Siūlau žiūrėti į santykius, kaip į natūrinius mainus. Aukštesnę „rinkos kainą“ turinti moteris, kitaip sakant, didesnį vyrų susidomėjimą turinti moteris gali tikėtis santykių su aukštesnę „rinkos kainą“ turinčiu vyru. Ir atvirkščiai, žemą „rinkos kainą“ turintis vaikinas gali tikėtis santykių su analogiškos „rinkos kainos“ mergina.

    Tačiau kalbant apie santykius ypač didelę įtaką turi vertė, nes vertė santykiuose pajuntama tik su laiku. Pavyzdžiui, greičiausias šiandien serijinės gamybos automobilis Bugatti Veyron kainuoja 3,5 mln. Lt. Tokia naujo automobilio rinkos kaina. Tai yra nemaža suma. Tačiau tuo išlaidos šiam pirkiniui nesibaigtų. Degalų sąnaudos lyginant su automobilio kaina nėra didelės, tačiau aiškesnis palyginimas būtų su kitais automobiliais. Lyginant taptų aišku, kad Veyron yra besotis. Techninis aptarnavimas Lietuvoje neatliekamas, teks automobilį transportuoti į Vokietiją. O neduok die jis suges… ne tik sąvartyne detalių nerasi, bet ir firminės parduotuvės Lietuvoje nėra. O kokia detalių kaina? Tad, kokia gi šio automobilio vertė? Ar didelės sąnaudos po to, kai sumokėta už kainą yra vertybė kiekvienam?

    Yra rinkos segmentas, kuriame populiarūs racionaliu protu nesuvokiamai brangūs automobiliai. Yra ir dėvėtų trantų, kurie dvokia, girgžda ir byra segmentas. Kaip ir automobilių rinka, taip ir žmogiškųjų santykių rinka yra nevienalytė. Viename segmente kalbama apie milijonus vartančius vyrus ir… ilgalaikės nuomos moteris. Šiame segmente „rinkos kaina“ yra pinigai iš vienos pusės ir graži išvaizda iš kitos pusės. Atitinkamos ir vertybės bei tikslai.

    Kitas kraštutinumas yra liumpenai. Liumpenai yra žmonės, save priskiriantys prie proletariato, tačiau skirtingai nuo jų nenori mokytis (knygos bijo lyg velnias kryžiaus) ir nenori dirbti (nori daug uždirbti, o su turima kvalifikacija taip neišeina. Dėl to geriau gauti pašalpas, nei dirbti. Tačiau tai dar nėra visuomenės dugnas). Čia „rinkos kaina“ priklauso nuo seksualinių santykių gausos, „pakeliamo“ alkoholio, necenzūrinės kalbos sodrumo ir garsumo. Suprantama, šiame segmente „rinkos kainą“ pakelia pinigai ir kūno grožis. Kaip nekeista, tarp abiejų šių kraštutinių ir atrodytų priešingų segmentų yra daug bendrų vertybių (primenančių pavianų elgsenos specifiką). Iš esmės skiriasi tik „kainos“.

    Pats įdomiausias yra vidurinysis „rinkos kainų“ segmentas. Čia „rinkos kaina“ gali kiek ir svyruoti, priklausomai nuo išorės, pajamų ir kultūros, tačiau vertybės daugiau ar mažiau stabilios. Čia galima sutikti ir aukšto lygio profesionalą, kuris nesiskundžia pinigų trūkumu, ir labai gražią moterį. Tačiau jų vertybės nesusiveda į pinigų sumą ar išorinį grožį. Čia prioritetas suteikiamas intelektualioms ir dvasinėms vertybėms. Čia į moterį žiūrima, kaip į lygiavertį partnerį, o ne kaip į moterį, kuriai reikia mokėti už buvimą kartu. Į vyrą čia žiūrima taip pat, kaip į lygiavertį parnerį, o ne materialinės gerovės šaltinį (vyrą ir moterį sakiniuose, jei reikia, galima sukeisti vietomis).

    Tačiau to dar nepakanka kalbant apie santykių „rinką“, būtina pažvelgti į ją per amžiaus prizmę. Kaip anksčiau minėjau, berniukų gimsta daugiau, nei mergaičių. Tačiau dvidešimtmečių vaikinų ir merginų jau būna apylygiai. Trisdešimtmečių vyrų yra mažiau, nei tokio pat amžiaus moterų. Vadinas su amžiumi vyrų „rinkos kaina“ auga, o moterų mažėja. 20-25 metų merginų „rinkos kaina“ yra aukščiausia, nes jomis domisi ne tik bendraamžiai, bet ir vyresni vyrai. Tabu kalbėti apie moters amžių yra susijęs būtent su jos „rinkos kaina“. Tuo tarpu 30-50 metų vyrų „rinkos kaina“ smarkiai išauga dėl jų paklausos. Taip yra ne vien tik dėl to, kad šio amžiaus moterų yra daugiau, nei vyrų. Vienai benamei moteriai tenka 10 benamių vyrų. Kitaip sakant, nusiritusių į visuomenės dugną vyrų yra gerokai daugiau, nei moterų.

    Išvada yra ta, kad partnerį reikia rinktis ne pagal „rinkos kainą“, o pagal jo „vertę“. Tik filmuose ir romanuose išsilavinęs protingas turtuolis veda mokslų neragavusią vargšę gražuolę merginą (pvz.: prostitutę), o pabaiga būna lyg pasakoje: „…ir gyveno jie ilgai ir laimingai…“. Tikrasis gyvenimas šioje vietoje, skirtingai nuo pasakų, tik prasideda!!! Partnerio vertė suvokiama bendraujant su juo tam tikrą laiką, todėl rinktis reikia atidžiai ir neskubant. Kaip sakoma, vyras tikisi, kad moteris nesikeis (nesens), o moteris tikisi, kad vyras pasikeis (dėl jos). Nereikia savęs apgaudinėti, geriausia išeitis iš keblios padėties- į ją nepatekti.

    Panagrinėkime Frančesko Petrarkos meilę Laurai, Aligjeri Dantės meilę Beatričei ir Romeo jausmus Džiuljetai. Kas bendro tarp šių jausmų?

    Tai nuostabi romantiškoji didelė meilė!!!- girdžiu kupiną žavesio balsą. Taip, tai yra didžiulės galios jausmas. O kas už to slypi? Gerai, paklausiu kiek kitaip. Kokių reikia sąlygų, kad taip pamiltum žmogų? Manau, kad išsiaiškinus, ko reikia tokiai meilei, kiekvienas galės taip pat smarkiai pamilti kitą žmogų… iki pat mirties… aišku, jei dar išsiaiškinus liks toks noras.

    Panagrinėkime kiekvieną romantiškosios meilės atvejį kiek nuodugniau. Gyveno kartą poetas Frančesko Petrarka ( gimė 1304 m.). Jis 1327 metais Monpelje bažnyčioje pamatė Laurą- vietinio mėsininko žmoną, 12 vaikų motiną. Tais laikais išgyvendavo apie 30% vaikų daugiau, kaip 5 metus. Stabilioje šeimoje vieni vaikai mirdavo, kiti gimdavo, bet tuo metu Laura turėjo kaip tik 12 vaikų. Petrarka matė Laurą vos kelias valandas, kol vyko pamaldos ir po to visa šeimyna pajudėjo namo. Daugiau jis niekada nematė Lauros ir niekada net nekalbėjo su ja. Tačiau tai netrukdė Petrarkai aistringai mylėti Laurą iki pat 1374 metų, kai paskutinį kartą užsimerkė jo akys. Laurai buvo dedikuotas didžiulis poeto kūrybinis palikimas.

    Nė kiek nenusileidžia ir Aligjeri Dantės jausmas Beatričei. Gimė Dantė 1265 metais, o eilėraščių rinkinys skirtas Beatričei išleistas 1290 metais, kai poetui buvo dvidešimt penkeri. Beatričės vaizdinys iškyla ir vėlesniuose poeto darbuose. Garsiojoje „Dieviškojoje komedijoje“ Beatričėje įkūnytos visos, kokios tik įmanomos gerosios savybės. Poemą baigęs mirė Dantė- 1321 metais. Poeto širdis iki pat mirties liepsnojo meile Beatričei. Kas gi ta Beatričė? Mes apie ją nieko nežinome, tai yra net mažiau, nei apie Petrarkos Laurą. Apie Beatričę mes žinome tik iš poeto kūrybos. Teigiama, kad ant Dantės juodraščių lapų galima rasti vienos moters veido profilį. Mes nežinome, ar Beatričė egzistavo, ar tai tėra poeto fantazijos vaisius.

    Kas bendro tarp šių dviejų meilės atvejų? Tiek vienas, tiek kitas vyriškis yra žinomi poetai. Abu poetai realiai nepažinojo savo aistros objektų, kitaip sakant, jie mylėjo savo fantazijas. Kaip sakoma, vienas kartas- tai atsitiktinumas, du kartai- sistema, na o trys katrai- dėsnis. Vadinasi mes jau žinome, kokia yra sitema. Einame toliau.

    Tais laikais bendravimas tarp skirtingų lyčių jaunuolių buvo gana komplikuotas. Suaugę viešai pastoviai kontroliuodavo, kad jaunimas tarpusavyje bendrautų tik laikydamasis viešo padorumo taisyklių. Šalia to bendravimą sunkindavo tiek socialinių kastų, titulų ir t.t. dirbtiniai barjerai, tiek natūralūs tų laikų sunkumai susiję su nuotoliu bei ribotomis anuometinio transporto galimybėmis. Kitaip sakant, šiandien pasaulio progresas vis mažiau ir mažiau sudaro sunkumų žmonių bendravimui. Merginos ir vaikinai dabar mokosi ne tik vienoje mokykloje, bet net vienoje klasėje. Anksčiau jaunuolis dėl korsetų ir rūbų vargu ar turėjo supratimą, kaip atrodo realus merginos kūnas. Jaunuoliai tais laikais apsikabindavo nebent tik viešo šokio metu. Šiandien mobilus telefonas ir socialinių klasių nykimas bendravimo galimybes padarė prieinamas kiekvienam.

    Tad kas gi nutiko Romeo? Priminsiu, kad jis pažinojo merginą vardu Rozamunda. Ši mergina buvo visai gyva ir skirtingai nuo Petrarkos bei Dantės moterų, pajėgi atsakyti meile. Jei Romeo ir toliau mergintųsi Rozamundai, ji taptų rimta problema. Juk Rozamunda nėra nupiešta, ir merginantis gali net pamilti. Anksčiau ar vėliau gali tekti ją vesti. Neaišku, ar sumažėtų meilė, bet romantikai sudiev. Juk mylėti reikės ne vaizduotės rezultatą, o realią merginą, kuri valgo (gal net šliurpia), miega, vaikšto į tualetą ir net nori kalbėtis su Romeo ne tik vaizduotėje. Žiū, atsiras vaikai… Žodžiu- siaubas!!!

    Kai tik Romeo „persijungia“ į Džiuljetą, jam kaip mat pavyksta išvengti gyvenimo prozos. Dabar Romeo myli merginą, su kuria susituokti nerealiai sudėtinga. Savo jėgas ir energiją jis naudos ne santykių kūrimui su mylimąja, o kliūčių, trukdančių jųdviejų susijungimo įveikimui. Kyla natūralus klausimas, o ko šiam vaikinui reikia? Sukurti santykius su mylimąja ar aistringai ją mylėti nutolus? Tai lengvai galima išsiaiškinti pašalinus kliūtis. Jei vaikinas ir mergina tampa eiline įsimylėjėlių pora ar sutuoktiniais- vadinasi tai eilinė meilė. O jei pradedamos kurti naujos kliūtys- vadinasi turime romantiškosios meilės atvejį. Juk nesant kliūtims, jas sėkmingai galima sukurti ar bent jau įsivaizduoti.

    Trys kartai- jau dėsnis. Pamėginkime tiksliau jį suformuluoti.

    Kodėl žmonės renkasi romantiškąją meilę? Tam yra 4 priežastys.

1. Savirealizacijos laisvė. Visuomenė palankiai žiūri į romantiko kūrybą. Seniau tai buvo lengvesnis kelias pasiekti kokių nors aukštumų. Juk jis įsimylėjęs, jam galima kurti.

2. Teisė elgtis kiek neįprastai. Šiandien labai sunku įsivaizduoti anksčiau galiojusius griežtai apibrėžtus visuomeninius vaidmenis. Įsimylėjęs yra lengvą beprotybės formą turintis žmogus.

3. Susireikšminimas. Juk jis įsimylėjęs. Jis taip pat reikšmingas, kaip žmogus, pasiekęs profesionalumą savo profesijoje. Tik šiuo atveju pasiekimas menkesnis… bet dėmesys toks pat.

4. Įsimylėjęs visuomenėje vertinamas kaip sunkus ligonis arba nėščia moteris. Įsimylėjėliui leidžiama tai, kas atleidžiama ligoniui. Juk net galingas vyriškis, tačiau su ramentais, sukelia gailestį. Romantinė meilė leidžia stiprias emocijas ir įgalina neprisiimti atsakomybės. Nei už įvykius, nei už kito žmogaus likimą, nei tuo labiau už vaikų likimą. Nepaprastai patogu!!!

    Mūsų likimas priklauso nuo bendravimo su kitais žmonėmis, tačiau aplinkiniai taip mažai skiria dėmesio bendravimo dėsnių studijavimui, kad belieka stebėtis. Dažniausiai moterys intuityviai suvokia bendravimo dėsnius gausėjant asmeninei patirčiai, vyrams tai sekasi daug sunkiau. Šio BLOGo tikslas- supaprastintai paaiškinti, kaip vyksta bendravimas.

    Kokius signalus iš išorės jaučia žmogus? 90% visos informacijos iš išorės ateina per akis, todėl pats svarbiausias informacijos šaltinis yra vaizdas. Antroje vietoje pagal informacijos apimtį yra garsas. Lytėjimas, kvapas ir skonis suteikia mažiausiai informacijos, jei yra regėjimas ir klausa.

    Žmonių bendravimą sąlyginai galima palyginti su autotransporto eismu mieste. Įstatymai bei moralės normos atitinka eismo taisykles ir ženklus. Tačiau to nepakanka, kad pavyktų išvengti avarijų, nes eismą sudaro ir kiti dalyviai. Eismo saugumo garantas yra galimybė prognozuoti aplinkinių eismo dalyvių judėjimą. Tam yra posūkio signalai, stabdžių lempos, neretai padeda ir kito vairuotojo vizualinis kontaktas. Žmonių tarpusavio bendravimas yra daug sudėtingesnis, jame nepalyginamai daugiau signalų, kurių supratimas gali padėti išvengti asmeninių tragedijų, nes žinant bendravimo dėsnius atsiranda galimybė suprasti, o tuo pačiu ir prognozuoti aplinkinių elgesį bei iš dalies jį valdyti. Žmonių bendravimo supratimas leidžia geriau suprasti pačius save bei prognozuoti savo elgesį. Geriausia išeitis iš keblios padėties- į ją nepatekti.

    Būtina atsižvelgti į bendravimo dėsnių žinių etišką naudojimą. Žmonių bendravimas yra tarsi tarpusavio mainai, kai kiekvienas duodantis visada kažką gauna. Jei žmogus kuria gėrį ir jį duoda kitiems, aplinkiniai dažniausiai atsilygina tuo pačiu. Sukūrus blogį- jis anksčiau ar vėliau grįžta vienokia ar kitokia forma. Sunkesnis klausimas- kas yra gėris ir blogis? Tai, kas gerai vienam žmogui, gali neatrodyti taip pat kitam. Būtina atsiminti, kad gėris ir blogis yra tarsi dvi svarstyklių lėkštės, tik sveriant matoma kuri svarstyklių lėkštė yra sunkesnė. Kai dingsta gėris, blogio sąvoka praranda prasmę, nes tai, kas lieka- tampa norma. Tas pats dėsnis galioja ir išnykus blogiui.

    Net 60% žmogaus smegenyse analizuojamos informacijos bendraujant yra vaizdas- signalai susiję su pašnekovo kūno padėtimi, judesiais, apsirengimu, šukuosena, kosmetika ir pan. 30% smegenyse apdorojamos bendravimo informacijos yra kalbos forma- balso tembras, kalbėjimo tonas, pokalbio dinamika ir pan. Tik 10% apdorojamos informacijos yra pokalbio turinys, kitaip sakant- tai, kas šnekama. Pasižiūrėjus į skaičius tampa aišku, kad sėkmingo bendravimo raktas yra vaizdiniai signalai, kitaip sakant- pašnekovų kūno kalba ir išorė. Būna situacijų, kai informacijos turinys yra visiškai priešingas jos formai. Pvz.: prieina vaikinas prie merginos ir kviečia ją pašokti. Mergina ištaria žodį “mielai”. Priklausomai nuo to, kaip tas žodis buvo ištartas (kūno kalba ir kalbos forma), tai gali būti malonus sutikimas pašokti, o gali būti ir pasakymas “padaryk taip, kad nematyčiau tavęs”. Abiem atvejais ištartas tas pats žodis, turinys tas pats, bet reikšmės priešingos.

    Bendravimas internetu rašant yra labai specifinis, nes čia nėra nei kūno kalbos, nei kalbos formos. Yra tik tam tikri simboliai, kuriais mėginama perduoti tai, kas normaliai bendraujant sudaro 90% informacijos. Vakarų Europoje žmonėms tai sukėlė labai didelių problemų. Jaunimas vietoje to, kad mokytųsi tiesioginio bendravimo, bendravo susirašinėjant. Tačiau susitikę žmonės realiame gyvenime nesugebėdavo normaliai bendrauti, nes paprasčiausiai to neišmoko. Kompiuterinės technologijos į Lietuvą atėjo kiek pavėlavusios, tačiau tame yra ir privalumų. Vis labiau populiarėja bendravimas internete naudojant tiesioginio vaizdo ir balso perdavimo galimybes. Tai grąžina bendravimą į normalias vėžes. Tokiu būdu Lietuvos jaunimas turi galimybę peršokti per technologijas be vaizdo ir garso bei išvengti psichologinių bendravimo problemų ateityje dėl “praleistų” bendravimo pamokų.

    Kodėl vyras leidžiasi valdomas moters? Tarpusavio bendravimas yra emociniai mainai. Nenormalu, kai kažkas tik ima arba tik duoda. Vyrai ir moterys yra vienos biologinės rūšies atstovai, tačiau nepaisant feminisčių ir kitų lygių teisių kovotojų teiginių, vyrai ir moterys yra labai skirtingi ne tik fiziologiškai. Tiesiog taip yra ir geriausia- sukurti harmoniją tarp vyro ir moters, harmoniją visuomenėje remiantis tarpusavio pagarba. Vyrų ir moterų teisės yra lygios, tačiau mažai yra moterų dirbančių šachtose ir dar mažiau gimdžiusių vyrų. Evoliucijos rezultate, kad žmonių giminė būtų pratęsta, vyro ir moters tarpusavio santykiuose vyrui buvo reikalinga savybė, kad jis ne tik nesipriešintų, bet ir gautų teigiamas emocijas, kai jį valdo moteris.

    Apsirengimas turi tiesioginę įtaką siunčiamiems moters signalams ir tam, kaip juos supranta aplinkiniai. Pavyzdžiui, aptempiantys kūną rūbai, dalinai apnuoginantys ar kaip kitaip išryškinantys krūtinę, klubus, liemenį ar kojas rūbai, aukštakulnė avalynė, ryškios apyrankės, koljė, auskarai ir t.t. yra signalai uždegantys „raudoną lemputę“. Prie to reikia pridėti ryškiai dažytas lūpas, ryškiai lakuotus nagus, ilgesnius nei normaliai nagus, blizgią pudrą ir t.t. Aplinkinės moterys taip pat pastebi tokius siunčiamus signalus ir reaguoja į juos siunčiančiąją, kaip į konkurentę. Dėl šių priežasčių atsirado dalykinis moteriškų rūbų stilius. Vidurio Rytuose, kur žmonės temperamentingesni, moterys buvo įvilktos į beveik viską dengiančius rūbus, kad jos kuo mažiau įtakotų vyrus ir neuždegtų “raudonos lemputės”. Beje, mes dažnai manome, kad tose kultūrose moteris yra engiama. Tačiau yra kiek sudėtingiau. Mūsų supratimu, jei moteris yra po čadra, jei tradicijos apriboja moters teisę į mokslą, ji dirba sunkius darbus, tai ji yra engiama ir t.t. Taip yra mūsų vertybių atžvilgiu, tačiau šalia to reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tose kultūrose moterys turi labai didelę įtaką šeimai. Jokiu būdu negalima Vidurio Rytuose sakyti ką nors blogo apie motiną. Mums beveik nieko nereiškiantis rusiškas keiksmažodis, kuriame minima motina, gali tapti jūsų mirties priežastimi. Ko požymis yra tokia pagarba motinai?

    Skandinavijos valstybėse rodomos specialios televizinės laidos skirtos moterims, aiškinančios, kas uždega „vyrų raudoną lemputę“ bei ką ir kaip daryti arba ko nedaryti. Gaila, tačiau feminizmas Skandinavijoje iš kovos už lygias moterų teises virto kažkuo kitu. Kuo tai virto? Prisiminkime istoriją, kokios yra rasizmo pagrindinės idėjos? Rasistai teigia, kad yra viena geriausia rasė ir kad reikia kovoti prieš kitas rases. Kokios yra nacizmo pagrindinės idėjos? Nacistai teigia, kad yra viena geriausia tauta ir reikia kovoti prieš kitas tautas. Kokios yra pagrindinės bolševikų- komunistų idėjos? Jie teigia, kad geriausia yra darbininkų klasė ir reikia kovoti prieš kitas klases. Iki 1933 metų visi pasaulyje juokėsi iš Hitlerio nacizmo idėjų, tačiau po to pasaulis skaudžiai už tai sumokėjo. Danijoje buvau apkaltintas moters lygių teisių nepagarba bei vyrišku šovinizmu už tai, kad kolegę praleidau atidaręs duris, o kitoje situacijoje už tai, kad kitai kolegei padaviau lietpaltį. Švedijoje buvau savotiškos situacijos liudininku, kai prie mano kolegos iš Lietuvos prasidedant konferencijai atsisėdo jauna švedė, kurios išorė bylojo- ką tik atsikėliau, nesiprausiau ir nesišukavau. Kolega jos paklausė, kodėl švedės beveik nesinaudoja kosmetika? Atsakė, kad ją turi mylėti tokią, kokia ji yra. Tačiau ji kažkodėl labai įsižeidė, kai kolega pasiteiravo, ar ją vyrai myli. Kaip A.Čekuolis pasakojo savo laidoje „Pokalbiai su A.Čekuoliu“ apie atvykusių skandinavių reakciją į Lietuvoje gyvenančių moterų patrauklumą bei savęs priežiūrą- jos prisižiūri ne dėl aplinkui augančių medžių. Todėl siūlau įvesti pinigines nuobaudas vyrams, kurie per darbo dieną nesugebėjo nei vienai kolegei pasakyti nei vieno komplimento. Iš sukauptų pinigų galima būtų pirkti vaisių mūsų kolegėms ir tuo bent iš dalies kompensuoti jų pastangas bei tausoti figūras duodant vitaminų.

    Vyrų kolektyvas, kuriame nėra nei vienos moters, dažniausiai apsileidžia, kalba tampa totaliai necenzūrinė. Beje, ar žinote, kad žmonės dažniausiai keikiasi tam, kad užpildytų pauzes tarp žodžių? Grynai moteriškas kolektyvas dažniausiai tampa ne pelno ir ne kaštų centru, o paskalų bei intrigų. Moteris kolektyve priverčia pasitempti vyrus, kaip ir vyras moterų kolektyve. Vyrai nesąmoningai pasitempia, nes nori teigiamo bendravimo su kolege, kaip beje ir moterys. Jei vyrai kolektyve sau leidžia pernelyg daug juokų intymiais klausimais moterų akivaizdoje, tai jai ar joms reikėtų susirūpinti savo siunčiamais signalais, tačiau jei vyrai visiškai nejuokauja vyrų ir moterų bendravimo tema prie kolegių, taip pat reikėtų susirūpinti.

    Kalbant apie vyrų ir moterų bendravimą, būtina prisiminti pagrindinius jų veiksmų motyvus: moteris visada nori būti patraukli, vyras visada nori būti šaunus.

    Kodėl moterų su aukštuoju išsilavinimu daugiau, nei vyrų? Kokios to pasekmės?

    Kaip jau buvo minėta, moterų instinktų lygyje yra išgyvenimo strategija- esant pavojui užsislėpti, užsisklęsti ir perkentėti nepalankią situaciją. Vyrai tuo tarpu dėl kitokios išgyvenimo strategijos, kuri taip pat yra instinktų lygyje, eina ieškoti naujų „teritorijų“, kur sąlygos išgyvenimui yra palankesnės ir lengvesnės. Dėl to, kaip rodo statistika, avarinėje situacijoje vyrai dažniausiai spaudžia akseleratorių, o moterys stabdžių pedalą.

    Kas atsitinka, kai mokosi vaikinas ir mergina? Mokymosi metu pasitaiko momentų, kai užgriūna sunkumai, kai reikia labai didelių pastangų kažką išmokti ar padaryti, kad išlaikytum egzaminą, parašytum kontrolinį ir t.t. Kaip dažniausiai elgiasi mergina ir kaip vaikinas? Mergina dažniausiai vedama savo išgyvenimo strategijos instinkto stengiasi įveikti sunkumus ir išlikti mokymo įstaigoje. O kaip neretai pasielgia vaikinai? Jei čia sunkiau (šiuo atveju mokytis), vadinasi reikia ieškoti lengvesnio gyvenimo kitur. Tai gali tapti šiais laikais statybininko amatas ar koks kitas užsiėmimas trumpalaikėje perspektyvoje leidžiantis lengviau gyventi, kaip išvykimas į užsienį uždarbiauti.

    Rezultate atsitinka taip, kad Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi daugiau moterų, nei vyrų. IQ (intelekto koeficientas) paprastai ženkliau didėja maždaug iki 25 metų, po to, jei ir kinta, tai nežymiai. Intelekto vystymui būtinas mokymasis, jei žmogus nesimoko, intelektas išlavinamas mažiau. Vadinasi didesnis aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų skaičius kažkiek atspindi ir situaciją intelekto klausimu.

    Moteris turi dar vieną instinktą- vyras jai turi būti lyderis. Vyras taip pat turi instinktą, kad jis turi būti lyderis. Dėl to dažniausiai vyrui būna stiprus stresas, kai moteris daugiau uždirba arba yra intelektualesnė už jį. Tuo tarpu neretai išsilavinusios ir protingos moterys pastebi, kad nėra lengva surasti partnerį su ekvivalentiškomis vertybėmis, intelektu ir dar, kad būtų lyderis.

    Tokiu atveju reikia prisiminti, kad vyras yra šeimos galva, o moteris yra šeimos kaklas. Moteris turi ne tik būti protinga, bet ir gerai išmanyti psichologiją, kad sugebėtų neafišuoti savo proto ir nesukeltų vyrui streso tuo priartindama išsiskyrimą.

    Jei tai yra nepriimtina, tai teks susitaikyti su mintimi, kad kiaulės kumpis šaldytuve yra geriau, nei visa „kiaulė“ ant sofos prie televizoriaus.